Dominuojanti Rūšis Lyrics & Chords By G&g Sindikatas

Atsakyk man, kokia prasmė bandyt atspėt kada kiekvienam
Įkris juodas kamuolys, bėda atsitiks, paskutinės viltys subyrės
Kur, kada tai įvyks, spėk kas valdys
Kai nuleidžiamos visos uždangos
Už gretimo spindulio, ne sparnai valdo orą,
Jie tik simbolis to, kad tu esi
Toks pat dūžtantis kaip ir visi
Susiūtom lūpom vadini laisvą iki apsišikimo
Tai vis tiek yra ir bus tavo lūpos
Tu gali šaipytis iš mirties, iš peties gali
Ieškoti svetimo sau, kol vieną kartą rasi
Savo vidinės karmos nepavartysi, i byta nepavarysi,
Ateities neišloši nepažymėtomis kortomis,
Sausas neliksi atsidūręs už borto
Kai mirtis tavo paties kaktoje balta kreida užrašyta
Matai, ji vaikšto aplink, bijai, kad ranką išties
Kad žvakės įsižiebs, bet jau nebe ant torto
Kada tu prabusi tarp tų, kas jau neberašo laiškų,
Nors dar gyvena sūriu lašu ant motinos skruosto,
Nesudėjusios bluosto, nuleistom burėm, sustingę
Ūkanotame miglų plaste, suprantu,
Mes nebemokam paguosti savų, bet galim
Sutelkt garbę i paskutinį tostą, pakelt ir mostelt
Už tuos, kurie užsimerkę, tegul ilsis ramiai,
Jie žino, mes jų nepardavėm!

Kai Gilze trenkiesi į žemę du du dūšia
Kai nuo smūgio skeveldrų šukėm drioksteli dūšia
Kovos vėliava, tavo vėliava tik skuduras
Po dūšia ji nenusileis dominuojančiai gatvės rūšiai

Kai Gilze trenkiesi, ką tu renkiesi...

Debiutanto sėkmę, sakmėje apie tamsą,
Ji bando tavo vikrumą po girnomis,
Išgaląstomis plieno virvėmis, rūke užkastais spąstais
Pats prašei jos dantų, kam, jei nesiruoši kąsti?
Pats tu maldavai, leisk prabusti, pajusti kaip skauda
Kai dūžti, varvant smegenim iš kaukolės lukšto
Pykčiu taškei, sakei okey, aš irgi taip moku
Pats šokdamas per žemai gauni po bloko bloką,
(Ir ką) nuosavi randai, bent jau moko,

Už tai sužinai kainą už nuosavą dainą,
Asmeninę legendą, nesvarbu, šimtas Dievo vardų,
Pasirink, kurį nori, bet atsimink, tu prisiekei juk
Dominuojančiai gatvės rūšiai
Pardavei dūšią valdantiems mūšį, tapai dar vienu
Lošiančiu runom, ubagų lazdom, aukso karūnom,
Einančiu lynu visom savo pertemptų nervų galūnėm,
Kylančiu tam, kad dar karta ištikšti,
To, kuris neišblykšta, priės krikštą ugnim nesuplyšta,
Už bazarą ir darbus drąsiai stovinčio veidu
Prieš angelą sargą kada tiesa paprasta trys žodžiai
Aš jų nepardaviau

Kai Gilze trenkiesi į žemę du du dūšia
Kai nuo smūgio skeveldrų šukėm drioksteli dūšia
Kovos vėliava, tavo vėliava tik skuduras
Po dūšia ji nenusileis dominuojančiai gatvės rūšiai

Kai Gilze trenkiesi, ką tu renkiesi...

Visų mūsų nuodėmių sąrašas yra ilgas
Gali drąsiai vartyti jo lapus, žinau tikrai, jame
Nebus gatvės klano, krauju pasirašau aš
Atsakau už žodžius net negalvodamas, tai ką vadinu draugais
Neparduodama, ir kai ateis diena,
Danguje ir mano dūšią teis už visus darbus, dėl vieno ramu,
Kai ištars Mano vardą, aš nenuleisiu akių, nes
Aš jų nepardaviau...

Kai Gilze trenkiesi į žemę du du dūšia
Kai nuo smūgio skeveldrų šukėm drioksteli dūšia
Kovos vėliava, tavo vėliava tik skuduras
Po dūšia ji nenusileis dominuojančiai gatvės rūšiai

Kai Gilze trenkiesi, ką tu renkiesi...